Draudikai ir kelionių organizatoriai pastebi, kad prasidėjo atostogų sezonas. Tai indikuoja augantys kelionių ir kelionių draudimo pardavimai. Lagaminus besikraunantiems gyventojams specialistai primena, kad ir per atostogas visiškai atsipalaiduoti neverta. Budrumą praradusių keliautojų tyko negalavimai ir traumos.

„Norisi priminti tam tikrus dalykus ir paruošti mūsų keliauninkus vasaros sezonui, kad nesusigadintų sau atostogų, nes matome – tiek kaip draudimo bendrovė, tiek iš asmeninių patirčių kelionėse – kad tų negalavimų daugėja ir jais skundžiasi vis jaunesni asmenys“, – sako Karolina Emanuelė Karpova, draudimo bendrovės BTA Draudimo žalų departamento direktorė.

Anot jos, viena populiariausių tautiečių vasaros kelionių krypčių išlieka Turkija. Būtent šioje šalyje dažniausiai fiksuojami atvejai, kurių galima būtų išvengti, jei atostogautojai neprarastų kasdienio budrumo. K. E. Karpova skaičiuoja, kad šiemet gegužės mėnesį, lyginant su 2023 m. geguže, BTA Turkijoje fiksavo net 22 proc. daugiau traumų ir įvairių susirgimų.

„Klasikiniai negalavimai Turkijoje ir kitose egzotiškesnėse šalyse yra apsinuodijimas, viduriavimas ir temperatūra. Tai susiję su tuo, kad žmonės keliaudami labai atsipalaiduoja – valgo daug, dažnai ir neįprastų patiekalų. Kartais net neplaudami rankų. Tai labai patikimas būdas susirgti, nes mūsų skrandis prie vietos patiekalų dažnai būna nepratęs, o žarnyno mikrobiota su vietos mikrobais gali nesutarti. Būna, kad ir to nereikia. Kai kur net taurės, indai ar įrankiai būna gerai neišplauti. Turkijoje, tiesą pasakius, net dantų vandeniu iš čiaupo geriau nesivalyti, nes jie vandentiekyje naudoja paviršinį vandenį. Giluminių gręžinių, kaip Lietuvoje įprasta, jie neturi“, – sako K. E. Karpova.

Ji priduria, kad pasisaugoti reikėtų ir baseinų, mat juose neretai knibžda užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – bakterijos, virusai, parazitai ar kirmėlių kiaušinėliai. Baseinai yra viena iš dažnesnių susirgimų priežasčių, ypač vaikams.

Nereikia visiškai atsipalaiduoti

Medikai pritaria, kad baseinai, jei nėra dažnai valomi, gali būti pavojingi. Tačiau sako, kad šiltuoju metų laiku keliautojams bene dažniausiai diagnozuojamas yra apsinuodijimas maistu.

„Aš asmeniškai rekomenduočiau vengti gatvės maisto egzotiškesnėse šalyse. Pati kelionėse stengiuosi nevalgyti kebabų iš bet kurio kiosko ir kitiems rekomenduoju to nedaryti. Antras pagal atvejų gausą negalavimų šaltinis yra saulė, sukelianti perkaitimą. Trečioje vietoje, manau, būtų vabzdžių įkandimai, o ketvirtoje – elementarus neatsargumas, dėl kurio patiriama įvairiausių traumų važinėjant dviračiais, riedučiais ir t.t. Taip pat gana dažnos yra traumos vandenyje ir prie jo“, – vardija gydytoja Natalija Vaicekauskienė, nuotolines šeimos gydytojo konsultacijas teikiančios privačios klinikos „Telesante“ direktorė.

Siekiant nemalonumų išvengti reikėtų tiesiog laikytis įprastos rutinos – kaip ir namuose, prieš valgant nusiplauti rankas, patikrinti ar indai ir įrankiai švarūs, negerti vandens iš čiaupo, vengti gatvės maisto, ypač jei jis laikomas ar patiekiamas ne itin higieniškai.

„Nesisaugodami žmonės sunegaluoja, atsiduria pas gydytoją ir praranda kelias atostogų dienas. Kitas dalykas, kurį pastebiu, žmonės per atostogas dažnai elgiasi neatidžiai – eina, už kažko užkliūva, paslysta ar nepamato laiptelių ir griūna. Pati mačiau atvejį, kai vaikas eilėje prie maisto netyčia pastūmė žmogų, kuris prisilietė prie maisto šildytuvo ir nudegė. Dėl to reikėtų turėti baseinui tinkamas šlepetes, kurios neslysta ir apskritai žiūrėti po kojomis bei aplinkui“, – patirtimi dalinasi keliauti mėgstanti BTA Draudimo žalų departamento direktorė.

Serga vis jaunesni asmenys

Ji priduria pastebinti tendenciją, kad kelionėse sunegaluoja vis jaunesni asmenys. Anksčiau didžiąją dalį rimtų susirgusių – insultais, infarktais, kitomis ūmiomis ligomis – sudarydavo 70 metų ir vyresni asmenys. Šiandien – 50-mečiai ir vyresni.

„Tai tikrai kelia nuostabą, nes seniau sunkumų patirdavo daugiausia 70-mečiai. Dabar 50+ amžiaus žmonėms patiria infarktus, insultus ir susiduria su kitais ūmiais susirgimais. Gali būti, kad žmonės, kai važiuoja atostogauti, mėgsta pasilinksminti, saldžiau ar riebiau pavalgyti, galbūt ir alkoholio daugiau nei įprastai pavartoja, dėl to dienai kitai atideda savo vaistus arba tiesiog pamiršta juos vartoti“, – svarsto K. E Karpova.

Šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė patvirtina, kad tokių atvejų tikrai yra ir įspėja, kad vaistų, ypač kasdien vartojamų, pamiršti ar sąmoningai atidėti nevalia. Ypač jei turite problemų su kraujo spaudimu ar sergate lėtinėmis ligomis. Pasekmės gali būti labai rimtos.

„Aš visiškai suprantu, kad atostogos skirtos atsipalaidavimui, kai atrodo, kad viską pasaulyje reikia pamiršti ir mėgautis akimirkomis. Tačiau būtent lėtinių ligų gydymo pamiršti negalima, nes tada jos paūmėja. Turbūt jau šimtas pirmą kartą tai sakau, bet visgi: reikia būti budriems, turėti savo vaistinėlę, kontroliuoti savo ligas, žinoti ką daryti traumų, perkaitimo atvejais. Tai tokie baziniai dalykai, bet jie labai svarbūs, nes dažnai pasitaiko“, – sako šeimos gydytoja.

Vaistai – rankiniame bagaže

Su savimi, anot jos, visada reikėtų turėti vaistus, kuriuos kasdien vartojate dėl lėtinių ligų. Taip pat receptinius vaistus, priemones nuo skausmo ir tvarsliavą ar bent pleistrus. Šias priemones reikėtų turėti rankiniame bagaže, jei kas nors nutiktų kelionėje ar lagaminai pasimestų. Likusią vaistinėlės dalį – priemones nuo slogos, skrandžio, probiotikų ir pan. – galima vežtis ir lagamine.

Ji priduria, kad tais atvejais, kai kyla klausimų ar sunkumų, kuriems išspręsti asmeninės vaistinėlės neužtenka, keliautojai gali nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju Lietuvoje. Būtent tokias paslaugas teikia „Telesante“.

Tokia galimybė gali labai praversti ne tik kurortuose, bet egzotiškose vietose, kur rasti gydytoją gali būti sunku, pavyzdžiui, apsistojus nedidelėje saloje ar kaime. BTA savo klientams nuotolinių konsultacijų paslaugą „eMed Travel“ siūlo nemokamai, kartu su kelionių draudimu.

Patarimai keliautojams:

1. Gerti virintą (ne mažiau kaip 1 min.) vandenį arba fasuotą buteliuose;
2. Vartoti karštus gėrimus (arbatą, kavą);
3. Nevartoti ledo gabaliukų, jei jie pagaminti iš nešvaraus vandens;
4. Valgyti termiškai apdorotą maistą;
5. Paruoštą maistą būtina laikyti atskirai nuo neapdorotų maisto produktų;
6. Vengti žalio jūros maisto (žuvų, vėžiagyvių);
7. Prieš valgant vaisius, nuplauti juos parūgštintame vandenyje, nulupti arba nuskusti žievelę;
8. Gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną;
9. Įsitikinti, kad maistas, perkamas gatvėse, yra rūpestingai termiškai paruoštas;
10. Kuo dažniau plauti rankas: prieš valgio ruošimą ir prieš valgymą bei pasinaudojus tualetu.