Šaltesni orai nuosavų namų gyventojus skatina visu pajėgumu deginti kieto kuro atsargas. Tačiau kai katilai, krosnys ir dūmtraukiai po ankstesnio šildymo sezono nėra tinkamai prižiūrėti, išauga gaisro, galinčio sudeginti visus namus, rizika.

„Ši žiema pademonstravo, kad orai gali būti labai nepastovūs. Sulaukiame itin staigių ir net ekstremalių pokyčių, didelių temperatūrų svyravimų. Švelnią žiemą gali pakeisti stiprus speigas, šį – galingas snygis. Tradiciškai didžiausią žalą gyventojų turtui šaltuoju laikotarpiu daro gaisrai. Reikšminga jų dalis kyla dėl įvairių šildymo sistemos gedimų, nevalytų katilų ir kaminų“, – sako Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad per šiuos metus iki sausio 11 dienos kilo 413 gaisrų – net 44 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais (287 gaisrai). Iš jų net 113 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Tad per šalčius prastai prižiūrimi kaminai ir katilai tapo daugiau nei 27 proc. gaisrų priežastimi.

Palyginimui, per laikotarpį nuo kūčių dienos iki metų pradžios, kai oras buvo kur kas šiltesnis, gaisrų kilo 156. Iš jų dėl netinkamos krosnių ir kaminų priežiūros – 10 gaisrų (6
proc.).

Įpročiai nesikeičia

M. Ratkevičiaus teigimu, didelės dalies nelaimių būtų galima išvengti prižiūrint savo turtą – valant sniegą nuo stogų, dar iki šildymo sezono pradžios pasirūpinant šildymo sistemos parengtumu žiemai, laikantis kitų elementarių saugumo reikalavimų.

Apie 15 metų kaminus valantis kaminkrėtys Marius Šimkus sako, kad per visą jo darbo patirties laiką šildymo sistemų priežiūros įpročiai Lietuvoje nelabai keičiasi. Gyventojams sunku įskiepyti požiūrį, kad švarus, tinkamai įrengtas kaminas ir prižiūrimas katilas yra svarbus namų saugumo šildymo sezono metu dėmuo. Visuomet yra dalis žmonių, kurie savo namų šildymo saugumu pasirūpina iš anksto, dar šiltuoju metų laiku. Bet netrūksta ir tokių, kurie kaminkrėčius į pagalbą kviečia tik tada, kai susilpnėja katilo trauka, pablogėja šildymas, dūmai pradeda plūsti į gyvenamąsias patalpas.

„Be to, ne visi kaminai pagal konstrukciją atitinka saugumo reikalavimus. Vis dar gausu ir nesaugių namų, kuriuose kaminai pastatyti iš paprastų silikatinių, karščiui neatsparių plytų, yra be įdėklo. Būna, kad pas vyresnius žmones tarp kamino plytų tarpai tokie, kad net pirštą įkišti galima. Kamine besikaupiantys suodžiai yra labai degūs, jų degimo temperatūra gali siekti net 1200 laipsnių. Ši kaitra, ypač kur kaminas liečiasi su statinio konstrukcijomis, gali suskaldyti plytas, pereiti ir į pastatą, tapti namus sunaikinančio gaisro priežastimi“, – sako kaminų valymo ekspertas.

Švarus kaminas, anot M. Šimkaus, yra saugus naudoti net ir per didžiausius šalčius, kai intensyviausiai deginamas kuras, nes jame tiesiog nėra kam užsidegti. Tiesa, perkaitinus katilą galimi tam tikri niuansai – pavyzdžiui, šilumnešio (dažniausiai – vandens) užvirimas.

„Žiemos gaisrus pagal laiką galima skirstyti į tris pagrindines grupes. Pačioje šildymo sezono pradžioje gaisrai daugiausiai kyla dėl neparuoštų šildymo sistemų. Antrasis etapas – kai sulaukiame didžiausių šalčių ir gyventojai ima intensyviai šildyti namus. Paskutinis etapas – šildymo sezono pabaigoje, kai orai, atrodo, jau atšilę, bet netikėtai vėl paspaudžia šaltis“, – grėsmingiausius laikotarpius nurodo M. Ratkevičius.

Padeda ir savivaldybė, ir draudimas

„Gaisras – viena iš daugiausiai žalos turtui ir gyvybei sukelti galinčių nelaimių. Draudimo išmokos po gaisrų įprastai būna kur kas didesnės nei, pavyzdžiui, po užliejimo vandeniu ar stichinių audrų. Dažnai, kai apdraustas turtas sunaikinamas visiškai, išmoka siekia maksimalią apdrausto turto vertės sumą“, – sako BTA atstovas.

Jo teigimu, žmonėms, apdraudusiems savo nekilnojamąjį turtą „Apsaugos Plius“ ar „Apsaugos Maksimum“ variantais ir netekusiems namų gaisre, bendrovė padengia ir viešbučio ar kitos gyvenamosios vietos nuomos išlaidas. Taip pat draudimo bendrovė padengia gaisravietės tvarkymo išlaidas.

Asmenys, kurie dėl gaisro ar kitos stichinės nelaimės praranda namus, gali kreiptis ir į savo savivaldybę prašydami vienkartinės tikslinės pašalpos ir socialinio būsto skyrimo. Įstatymu numatyta, kad savivaldybės gali nusistatyti savo vienkartinių išmokų ir pašalpų skyrimo tvarką, tad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje reikalavimai išmokų gavimui ir skiriamų išmokų dydžiai gali skirtis.

„Dėl gaisro ar stichinės nelaimės Vilniuje nukentėję asmenys gali gauti tikslinę pašalpą iki 132 bazinės socialinės išmokos dydžių (dabar – iki 7260 eurų), kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam bendrai gyvenančiam asmeniui neviršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 704 eurų). Jei asmuo gyvena vienas – kai neviršija 4,5 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 792 eurų).

Tokią tikslinę pašalpą norintys gauti asmenys savivaldybei turi pateikti prašymą. Asmenims, dėl gaisro netekusiems nuosavybės teise turėto būsto, taip pat ne eilės tvarka gali būti suteiktas socialinis būstas“, – informuoja Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.

Palyginimui, Neringos savivaldybėje asmenims, dėl gaisro ar stichinių nelaimių netekusiems gyvenamosios vietos, šiuo metu gali būti skiriama maksimali 1570 eurų išmoka.