Šių metų pradžioje įvykusios gaisrų nelaimės daugiabučiuose Vilniuje ir Panevėžyje paskatino gyventojų susidomėjimą būsto draudimu, pastebi draudikai. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šių metų sausį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, naujai sudarytų būsto draudimo sutarčių skaičius išaugo 34 proc., o bendra naujų būsto draudimo įmokų suma padidėjo 54 proc.

Pasak „Lietuvos draudimo“ privačių klientų departamento vadovo Raimondo Geleževičiaus, aktyviausi sudarant naujas būsto draudimo sutartis buvo didmiesčių gyventojai, tai yra Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys. Vertinant sutarčių skaičiaus augimą, išsiskyrė Marijampolės, Kėdainių, Utenos, Rokiškio gyventojai. Taip pat pastebimai išaugo elektroniniu būdu sudaromų būsto draudimo sutarčių skaičius – palyginamuoju laikotarpiu jis išaugo 4 kartus.

„Šių metų sausį įvykusios rezonansinės nelaimės, kurių metu, deja, žuvo žmonės ir buvo prarastas bei sugadintas gyventojų turtas, parodė, kad nelaimės gali nutikti bet kur ir bet kada. Šiuo metu jaučiame išaugusį gyventojų susidomėjimą būsto ir namų turto draudimo paslaugomis. Visgi mūsų duomenimis, šiuo metu būsto draudimu visoje šalyje yra pasirūpinę tik apie 40 proc. gyventojų“, − sako R. Geleževičius.

Pasak draudimo eksperto, pastaraisiais metais būsto savininkams nemažai rūpesčių sukelia vis dažnėjančios turtą niokojančios gamtos jėgos, taip pat didėjantis vandens užliejimų skaičius, didėjantys gaisrų žalų nuostoliai.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kiekvieną dieną yra fiksuojama vidutiniškai apie 100 žalų, susijusių su gyventojų būsto ir turto draudimu. Šioms žaloms kompensuoti išmokama bendra suma per vieną dieną siekia apie 83 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.

Svarstantiems, kokį būsto draudimą reikėtų pasirinkti, R. Geleževičius sako, kad veiksmingiausia dėl konkretaus draudimo atvejo pasikonsultuoti su draudimo bendrovei atstovaujančiu profesionalu. Siekiant visapusiškos apsaugos, būstą reiktų apdrausti trimis pagrindinėmis būsto draudimo rūšimis:

• Pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos;
• Namų turto draudimu, kuriuo apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, rūbai, meno dirbiniai ir panašiai;
• Civilinės atsakomybės draudimu, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo vandeniu.

„Kalbant apie konkrečias sumas, namų kilnojamas turtas dažniausiai draudžiamas suma, kuri gali siekti iki 100 tūkst. eurų. Jei, pavyzdžiui, pastatas įrengtas prabangiai, šią sumą galima pasididinti. Verta įsidėmėti, jog tam tikroms turto rūšims dažniausiai yra numatomi išmokos limitai. Tuo tarpu civilinės atsakomybės draudimo sumos įprastai svyruoja nuo 6 iki 60 tūkst. eurų“, – komentuoja R. Geleževičius.

Ekspertas taip pat primena, kad renkantis būsto draudimo apsaugą verta įsidėmėti, kokie yra dažniausiai pasitaikantys nedraudžiamieji atvejai.

• Nuostoliai, atsiradę dėl ilgalaikio aplinkos poveikio – pelėsis, korozija, kalkės;
• Nedideli estetiniai sugadinimai, tokie kaip įbrėžimai, įtrūkimai, spalvos pasikeitimai, kurie neturi įtakos turto naudojimui;
• Planiniai remonto darbai, kai keičiami radiatoriai, vamzdynai, durys, langai;
• Garantiniai gedimai;
• Nekokybiški statybos ar remonto darbai;
• Pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties.

R. Geleževičius pabrėžia, jog draudimas visų pirma yra skirtas apsaugoti nuo netikėtai ir staiga įvykusių įvykių, kurie turtui padaro ženklių nuostolių. Jau turintiems būsto draudimą ekspertas primena, jog vertėtų bent kartą per metus iš naujo peržiūrėti draudimo sutartį, ypač, jei įvyko turto vertės pasikeitimas, buvo įsigyta ar įrengta didesnės vertės daiktų ar objektų, pavyzdžiui, lauko apšvietimas, tvora, meno dirbiniai.